Muitinės tarpininkai dažniausiai tampa matoma logistikos grandinės dalimi tada, kai prekės turi kirsti Europos Sąjungos muitų teritorijos ribą ir vien transportavimo paslaugos nebepakanka. Importuojant ar eksportuojant prekes reikia tinkamai atlikti muitinės formalumus, pateikti reikalingus duomenis, pasirūpinti deklaracijomis ir įvertinti konkrečiam kroviniui taikomus reikalavimus. Įmonei, kuri su tarptautine prekyba susiduria pirmą kartą, visa tai gali pasirodyti gana painu. Reguliariai importuojančiam verslui procedūros tampa įprastesnės, tačiau klaidos dokumentuose vis tiek gali kainuoti laiką ir pinigus.
Muitinės tarpininkai šioje situacijoje padeda atlikti sutartus muitinės formalumus ir atstovauti klientui pagal taikomą tvarką. Jų paslaugomis naudojasi ne tik stambūs importuotojai. Pagalbos gali prireikti ir nedidelei elektroninei parduotuvei, pirmą kartą atsivežančiai prekių partiją iš trečiosios šalies, gamintojui, eksportuojančiam produkciją į užsienio rinką, ar įmonei, nusipirkusiai įrangą iš ne ES valstybės. Viena siunta kartais sukelia daugiau klausimų nei dešimtys reguliariai tuo pačiu maršrutu judančių krovinių.
Kokia yra muitinės tarpininko funkcija?
Muitinės tarpininko darbas glaudžiai susijęs su informacija. Reikia žinoti, kokios prekės gabenamos, kokia jų vertė, kilmė, kiekis, paskirtis ir kiti konkrečiai procedūrai svarbūs duomenys. Remiantis dokumentais ir kliento pateikta informacija atliekami reikalingi formalumai.
Praktinė paslaugų apimtis gali skirtis. Vienu atveju klientui reikia konkrečios muitinės deklaracijos, kitu – pagalbos per visą procesą, įskaitant dokumentų patikrą ir komunikaciją iškilus papildomiems klausimams. Dėl to prieš perduodant krovinį verta išsiaiškinti ne tik paslaugos kainą, bet ir ką tiksliai už ją gausite.
Svarbu suprasti ir tai, kad tarpininkas negali ištaisyti informacijos, kurios pats klientas ar jo tiekėjas neturi. Jei komercinėje sąskaitoje prekė apibūdinta keliais neaiškiais žodžiais, gali tekti pateikti papildomą techninę informaciją. Kuo anksčiau tokie klausimai išsprendžiami, tuo mažesnė tikimybė, kad krovinys bus priverstas laukti.
Importuojant svarbu žinoti daugiau nei prekės pirkimo kainą
Internetas tarptautinę prekybą gerokai supaprastino. Šiandien net maža Lietuvos įmonė gali per kelias valandas rasti gamintoją Kinijoje, Turkijoje ar kitoje rinkoje, susitarti dėl kainos ir užsakyti prekes. Pirkimo etapas atrodo paprastas, todėl muitinės ir logistikos klausimai kartais paliekami vėlesniam laikui.
Tuomet ir paaiškėja, kad tiekėjo pasiūlyme matoma suma nėra visa importo savikaina. Reikia įvertinti transportą, galimus muitus, importo mokesčius, muitinio įforminimo ir kitas su krovinio judėjimu susijusias išlaidas. Priklausomai nuo pristatymo modelio gali atsirasti terminalo, sandėliavimo ar papildomo transportavimo kaštų.
Tai svarbu dar prieš nustatant galutinę produkto pardavimo kainą. Jei prekė perkama už 20 eurų, tai savaime nereiškia, kad jos savikaina sandėlyje bus 20 eurų ir transporto dalis. Importo kaštus geriau skaičiuoti prieš užsakant didelę partiją, o ne tada, kai konteineris jau pakeliui.
Prekių klasifikavimas nėra vien techninė smulkmena
Muitinės procedūrose prekės klasifikuojamos pagal atitinkamus tarifinius kodus. Verslui tai gali atrodyti kaip techninė detalė, tačiau nuo tinkamo klasifikavimo gali priklausyti taikomas muito tarifas, tam tikros prekybos priemonės ar kiti reikalavimai.
Kai kuriuos gaminius klasifikuoti gana paprasta. Su kitais situacija sudėtingesnė. Reikšmę gali turėti produkto medžiaga, sudėtis, paskirtis, veikimo principas ar techninės savybės. Bendrinis aprašymas „elektronikos priedas“ arba „metalinė detalė“ tokiais atvejais nedaug pasako.
Dėl šios priežasties importuotojui verta turėti tikslius gamintojo pateiktus prekių aprašymus, techninius dokumentus ir kitą reikalingą informaciją. Jei kyla abejonių dėl klasifikavimo, jas racionaliau spręsti dar prieš krovinio atvykimą.
Kodėl sąskaita ir pakavimo dokumentai turi sutapti?
Dalis muitinės problemų atsiranda ne dėl sudėtingų teisinių klausimų, o dėl elementarių neatitikimų dokumentuose. Sąskaitoje nurodomas vienas kiekis, pakavimo dokumentuose – kitas. Prekių pavadinimai pernelyg abstraktūs, trūksta vertės ar kitos procedūrai reikalingos informacijos. Kartais dokumentai taisomi paskutinę minutę, kai krovinys jau pasiekė terminalą.
Verslui tai gali reikšti ne tik vėlavimą. Jei krovinys negali judėti toliau, gali atsirasti papildomų saugojimo, transporto ar kitų logistikos išlaidų. Viena nedidelė dokumento klaida tada turi gerokai didesnį praktinį poveikį.
Reguliariai dirbant su tais pačiais tiekėjais situacija paprastai gerėja. Susiformuoja dokumentų šablonai, tiekėjas jau žino, kokios informacijos reikia, o pasikartojančios prekės yra pažįstamos. Daugiau dėmesio verta skirti naujiems tiekėjams, naujoms prekėms ir pirmosioms siuntoms iš konkrečios šalies.
Eksportuotojams muitinės procedūros ne mažiau aktualios
Lietuvoje pagamintų ar parduodamų prekių išvežimas į trečiąsias šalis taip pat gali reikalauti muitinės formalumų. Eksportuojančiai įmonei svarbu tinkamai paruošti informaciją apie krovinį ir užtikrinti, kad dokumentai atitiktų realiai išvežamas prekes.
Čia atsiranda ir kita tarptautinės prekybos pusė – importas paskirties valstybėje. Lietuvos eksportuotojas gali tinkamai atlikti savo proceso dalį, tačiau gavėjui vis tiek teks laikytis jo šalyje galiojančių importo taisyklių. Todėl dar sudarant sandorį svarbu aiškiai susitarti, kuri šalis už ką atsakinga.
Tam tarptautinėje prekyboje naudojamos Incoterms sąlygos. Jos padeda apibrėžti tam tikrų išlaidų, rizikos ir logistikos atsakomybių pasiskirstymą tarp pardavėjo ir pirkėjo. Vis dėlto vien pasirinkti Incoterms santrumpą neužtenka – abi sandorio pusės turi suprasti praktines pasirinktos sąlygos pasekmes.
Muitinės formalumus verta planuoti kartu su transportu
Logistikoje viskas susiję. Jei krovinys atvyksta jūra, po iškrovimo jam gali reikėti muitinio įforminimo, sandėliavimo ir tolesnio transportavimo. Kelių transportu judančios prekės turi savo maršrutą ir terminus, o skubiai oro transportu atsiųstas krovinys praranda dalį greito pristatymo prasmės, jei vėliau kelias dienas laukia dėl trūkstamų dokumentų.
Todėl muitinės formalumų nereikėtų palikti paskutiniam etapui. Informaciją apie krovinį galima pradėti tikrinti dar iki jo išsiuntimo. Jei trūksta dokumento ar reikia patikslinti prekės aprašymą, tai padaryti paprasčiau, kol siunta dar nėra atvykusi.
Reguliariai importuojančios įmonės dažnai susikuria aiškią rutiną: dokumentai gaunami iš tiekėjo, perduodami logistikos ir muitinės partneriams, patikrinami, o krovinio atvykimo metu didžioji dalis informacijos jau būna paruošta. Toks procesas nėra įspūdingas, bet logistikoje būtent nuobodžiai veikianti rutina dažniausiai yra geras ženklas.
Kiek kainuoja muitinės tarpininko paslaugos?
Paslaugų kaina priklauso nuo atliekamų procedūrų ir konkretaus krovinio. Įtakos gali turėti deklaruojamų prekių skaičius, dokumentų būklė, procedūros sudėtingumas ir papildomi darbai. Todėl vieno tarifo, tinkamo visoms importo ir eksporto situacijoms, tikėtis nereikėtų.
Lyginant pasiūlymus verta žiūrėti, kokios paslaugos įtrauktos į nurodytą kainą. Vienas paslaugų teikėjas gali pateikti mažesnę pradinę kainą, tačiau atskirai skaičiuoti dalį papildomų veiksmų. Kitas iš karto pasiūlys platesnį paslaugų paketą. Realus skirtumas paaiškėja vertinant visą procesą, o ne vien vieną eilutę kainoraštyje.
Reguliariai importuojančiam verslui svarbus ir administracinis efektyvumas. Jei kiekvienai siuntai tenka iš naujo aiškintis tą pačią informaciją ir persiųsti daugybę laiškų, maža paslaugos kaina nebūtinai kompensuoja darbuotojų sugaištą laiką.
Kaip pasirinkti tinkamą muitinės tarpininką?
Pirmiausia verta įvertinti patirtį su jūsų verslui aktualiais kroviniais ir procedūromis. Įmonė, reguliariai importuojanti pramoninę įrangą, gali turėti kitokių poreikių nei elektroninės prekybos verslas, atsivežantis daug skirtingų vartojimo prekių. Svarbu ir tai, per kokius logistikos taškus dažniausiai juda kroviniai.
Antras praktiškas kriterijus – komunikacija. Kai dokumentai tvarkingi ir krovinys standartinis, skirtumas tarp paslaugų teikėjų gali būti beveik nepastebimas. Jis išryškėja tada, kai atsiranda problema. Tokiu momentu svarbu greitai sužinoti, ko trūksta, kas turi pateikti informaciją ir kokių veiksmų reikia imtis.
Patikimi muitinės tarpininkai ilgainiui tampa ne atskiru žmogumi, kuriam paskutinę minutę persiunčiami dokumentai, o normalia tiekimo grandinės dalimi. Verslui tai reiškia mažiau netikėtumų, aiškesnį importo ar eksporto procesą ir mažiau laiko, praleisto aiškinantis, kodėl krovinys vis dar nepajudėjo iš terminalo.
Related Posts
Metalo keramikos vainikėliai ir jų priežiūros taisyklės
